Jonizuotas vanduo (gyvasis šarminis ir negyvasis rūgštinis vanduo) mūsų visuomenėje tapo žinomas nuo XX amžiaus 6 dešimtmetyje. Unikalių galių turintį vandenį visai atsitiktinai  atrado ne gydytojai, o dujų darbininkai Taškento gręžimo stotyje. Inžinieriai sukūrę prietaisą vandens elektrolizei, nustatė, kad katolitas ir anolitas yra naudingi dujų gavybos procesui. Tačiau jonizuoto vandens efektyvumas pranoko net specialistų lūkesčius. Vanduo padėjo ne tik dirbti, bet ir gydė!
Dujininkams šiuo vandeniu prausiant veidus, išnyko saulės nudegimai, įpjovimai ir įbrėžimai, užgydavo randai ir odos alergijos. Štai tada jonizuoto vandens savybėmis rimtai susidomėjo mokslininkai. Daugybė mokslininkų patvirtino gydomąsias jonizuoto vandens galias. Paaiškėjo, kad vanduo, gautas elektrolizės proceso metu rūgštinis vanduo, gali ne tik dezinfekuoti žaizdas, numalšinti gerklės uždegimą, nudegimus, tačiau kitas jonizacijos procese gautas šarminis vanduo atkuria oksidacijos paveiktą sveiką ląstelę, toks vanduo gali padėti išvengti daugelio ligų.
Garsi Vokietijos mokslininkė Dina Ashbah, kuri iš pradžių įtariai vertino jonizuoto vandens savybes, paskui visą savo gyvenimą paskyrė šio ypatingo vandens tyrinėjimui. Paskelbti straipsniai apie precedento neturinčią sėkmę naudoti jonizuotą vandenį diabeto gydymui bei kitose medicinos srityse tapo tikra sensacija. Gyvas ir negyvas vanduo, pradėtas sėkmingai naudoti įvairių ligų gydymo ir sveikatinimo procėdūroms, suteikė optimizmo žmonėms, kad jonizuotas vanduo gali atstoti vaistines. Deja, tai sukėlė ne tik susidomėjimą, bet priešingą reakciją –  gyvasis vanduo kai kur pradėtas traktuoti kaip nerimtas dalykas, atmetant vandens teigiamą poveikį.
Elektrolizės metu aktyvuotas vanduo pradėjo ilgą kelią iki šių dienų nuo dviprasmiškų vertinimų ir užtruko daug metų tyrimų ir tūkstančius mokslinių publikacijų šiai neigiamai nuostatai įveikti. Nors dar iki šiol sutinkama nuomonių, kad jonizuotas vanduo yra mitas ar pasaka.  Gal paprasta ir pigi priemonė nebuvo priimtina medicinoje dėl kitos priežasties? Vandens procedūros dažnai galėtų pakeisti įprastas tabletes, kurios turi daug šalutinių poveikių. Bet ar tai naudinga šiuolaikinei farmacijos pramonei? Tai jau būtų ne tik medicininė, bet ir pasaulinė problema.
Tuo tarpu Japonijoje jonizuotas vanduo gaminamas ir vartojamas jau nuo 1950 metų, o jo mokslinių tyrimų centras atidarytas 1960 metais. Pirmieji jonizatoriai Japonijoje pradėti gaminti dar 1966 metais. Jonizuotas vanduo čia patvirtintas kaip gydymo priemonė, o vandens jonizatorius namuose naudoja beveik kiekviena japonų šeima.